Apie mus

Valstybės įmonė "Utenos regiono keliai" įsteigta 1995 m. Pagrindinė įmonės veikla - valstybinės reikšmės kelių, tiltų bei kitų kelio statinių nuolatinė priežiūra. Atestato Nr.1282 suteikta teise, įmonė atlieka susisiekimo komunikacijų - valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, gatvių, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų - statybos ir remonto darbus, rengia šių komunikacijų projektus. Įmonei priklauso 2,5 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, 110 tiltų, kuriuos prižiūri ir remontuoja apskrities regionuose esančios ir įmonei pavaldžios kelių tarnybos.

Įmonės karjeruose, gamybinėse bazėse ruošiamos kelių statybinės medžiagos. Per metus vidutiniškai paruošiama apie 90 tūkst. kubinių metrų įvairių žvyro - smėlio produktų. Septynioms šių produktų rūšims suteikti atitikties sertifikatai. Pastoviai plečiamas ir modernizuojamas kelių technikos parkas leidžia kokybiškai ir operatyviai atlikti kelių priežiūros ir remonto darbus. Išnuomojama keliams skirta technika.

Siekiant sudaryti sąlygas saugiam ir patogiam transporto eismui, atitinkančiam Europos sąjungos reikalavimus, įmonės priežiūrai priskirtuose keliuose diegiamos inžinerinės eismo saugumą užtikrinančios priemonės, atnaujinamos kelių dangos, palaipsniui įgyvendinama žvyrkelių asfaltavimo programa. VĮ „Utenos regiono keliai“ turi savo padalinius penkiuose administraciniuose rajonuose: Utenos kelių tarnyba, Zarasų kelių tarnyba, Ignalinos kelių tarnyba, Molėtų kelių tarnyba ir Anykščių kelių tarnyba. 

VĮ „Utenos regiono keliai“ prižiūrimų tiltų skaičius, lyginant su kitomis regioninėmis įmonėmis, yra vienas iš mažesnių – bendras turimų tiltų ilgis siekia 2656 metrus. Kelyje Radiškis – Anykščiai - Rokiškis esantis 98 metrų ilgio tiltas per Šventąją – ilgiausias regione. Seniausias tokio tilto 3 angų tiltas per Šventąją yra Užpaliuose, statytas 1930 m. rajoniniame kelyje Svėdasai - Užpaliai. Kelyje Joniškis-Dubingiai-Paberžė likęs vienintelis medinis 12 angų 76,4 metrų ilgio tiltas per Asvejos ežerą ties Dubingiais. Tai vienas iš trijų Lietuvos medinių tiltų, esančių valstybiniuose keliuose.

Kas metai prasidėjus vienam iš atsakingiausių kelių priežiūros laikotarpių – žiemai, didesnioji įmonės pajėgų dalis nukreipiama šiam sezonui būdingiems darbams, padedantiems užtikrinti saugų eismą keliuose. Tam pasiruošiama iš anksto. Karjeruose persijojus žvyrą gautas smėlio produktas vežamas į tarnybų sandėlius, čia ruošiami ir kaupiami reikiami druskos ir smėlio mišinių kiekiai. Grynos druskos atsargos saugomos tam pastatytuose sandėliuose. Kiekvienoje kelių tarnyboje pastatytos druskos ir smėlio mišinių sandėliavimo stoginės.

Utenos apskritis išsidėsčiusi labai vaizdingoje Lietuvos vietoje. Nemažoje Utenos apskrities dalyje yra Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko teritorijos, todėl būtina kelius prižiūrėti ir užlaikyti taip, kad jie nebūtų disonansas gamtos grožiui. Gerai prižiūrimi į šiuos parkus vedantys ir jų teritorijose esantys valstybiniai keliai yra didelis patogumas gamtos mylėtojams ir pagalba šio krašto turizmo plėtrai.

KELIŲ ISTORIJA

XV a. pradžioje tarp valstybių prasidėję aktyvūs prekybos ir mainų ryšiai, turėjo įtakos feodalinėje Lietuvoje, atsirasti pagrindiniams prekybos keliams – traktams. Tuo laiku pašto reikalams ir prekybai su Ryga iš Vilniaus nutiestas traktas ėjęs per Anykščius, Salaką į Novgorodą. XVIII a. šiaurės kryptimi iš Vilniaus Peterburgo link nutiestas traktas pro S.Daugėliškį ir Vydžius. Be abejo, tų laikų sausumos kelių techninis lygis buvo žemas. Tai buvo paprasčiausi gruntkeliai, kiek pastiprinti pelkėtose vietose. Vėliau jie buvo tobulinami. Dėl gero traktų geografinio išsidėstymo dauguma jų išlaikė savo reikšmę iki šių dienų, įsilieją į bendrą Lietuvos sausumos kelių tinklą.

XVIII – XIX a. prasidėjo pramonės kilimas. Greitai vystantis gamybai reikėjo gabenti didelį kiekį krovinių, įvairių prekių. Didėjo pašto ir keleivių srautai. Augo arklių transporto intensyvumas. Atsirado tvirtesnio tipo keliai – plentai. Kelio važiuojamosios dalies stiprinimui užtikrinti pradėtas naudoti sutankintos skaldos ir žvyro sluoksnis. Pirmasis tokio pobūdžio plento Peterburgas – Varšuva ruožas tarp Zarasų ir Kauno buvo nutiestas 1830 – 1836 metais. Tuo metu tai buvo pats moderniausias ir geriausiai prižiūrimas kelias, jis ėjo per dabartinius Zarasų, Utenos ir Anykščių rajonų žemes. Po pokaryje ir dabar atliktų rekonstrukcijų ir tobulinimų šis kelias ir šiandien Utenos regione lieka svarbiausias.

Utenos apskrities administracinis teritorinis suskirstymas ir valdymas nuolat kito. Rusijos valdymo laikais, dalis dabartinės teritorijos priklausė Breslaujos, Švenčionių, Zarasų, Vilkmergės apskritims. Po lenkų generolo Želigovskio invazijos, 1919 m. dalis Ignalinos ir Molėtų rajonų žemių atsidūrė lenkų įtakos zonoje. Apskrities administracinio suskirstymo kitimas turėjo įtakos per apskritį einančių ir joje esančių kelių, ypač pasienio, reikšmei ir plėtotei.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1995 m. buvo sukurta Utenos apskritis. Lyginant su ikikarine apskritimi pakito jos teritorinės ribos. Dabar jai priklauso Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonai ir Visagino miestas.

Kelio griovių įrengimas kelyje Molėtai-Anykščiai. 1959 m.

Galerija:

 

Atnaujinta: 2016. 03. 02