ISTORIJA
Valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“
Nepagailėta Utenos kraštui nuostabios gamtos. Jos fone vingiuoja keliai didžiųjų apledėjimų suformuotomis kalvomis, kalvelėmis. Kiekvieno šiais keliais važiuojančio akį traukia gausybės ežerų spindėjimas, šilų ir miškų mėlynė. Laikui bėgant gamtos prieglobstyje keitėsi ir žmogaus sukurti statiniai. Vieni išnyko, kiti tobulėjo, atsfirado naujų. Politinėms ir ekonominėms sąlygoms veikiant valstybės, o kartu ir Utenos apskrities raidą, praeitame šimtmetyje ją lėmė ir ekonominių prekybinių ryšių plėtra. Svarbią reikšmę čia turėjo keliai ir jų tinklas.
Pradedant XV a. Tarp valstybių prasidėję aktyvūs prekybos ir mainų ryšiai turėjo įtakos feodalinėje Lietuvoje atsirasti pagrindiniams prekybos keliams – traktams. Tuo laiku pašto reikalams ir prekybai su Ryga iš Vilniaus nutiestas traktas ėjęs per Anykščius, o į Novgorodą – per Salaką. XVIIIa. Šiaurės kryptimi iš Vilniaus Peterburgo link nutiestas traktas lietė S.Daugėliškį ir Vydžius. Be abejo, tų laikų sausumos kelių techninis lygis buvo žemas. Tai buvo paprasčiausi gruntkeliai, kiek pastiprinti pelkėtose vietose. Vėliau jie buvo tobulinami. Dėl gero traktų geografinio išsidėstymo dauguma jų išlaikė savo reikšmę iki šių dienų, įsilieję į bendrą Lietuvos sauskelių tinklą.
XVIII-XIX a. prasidėjo pramonės kilimas. Greitai vystantis gamybai reikėjo gabenti didelį kiekį krovinių, prekių. Didėjo pašto ir keleivių srautai. Augo arklių transporto intensyvumas. Atsirado tvirtesnio tipo keliai – plentai. Kelio važiuojamosios dalies stiprumui užtikrinti imtas naudoti sutankintas skaldos ir žvyro sluoksnis. Pirmasis tokio pobūdžio plento Peterburgas-Varšuva ruožas tarp Zarasų ir Kauno buvo nutiestas 1830-1936 m. Tuo metu tai buvo pats moderniausias ir geriausiai prižiūrimas kelias, jis ėjo per dabartinių /zarasų, Utenos ir Anykščių rajonų žemes. Po pokaryje atliktų rekonstrukcijų ir tobulinimų šis kelias ir šiandien Utenos regione lieka svarbiausias.
Utenos apskrities administracinis teritorinis suskirstymas ir valdymas nuolat kito. Rusijos valdymo laikais dalis dabartinės teritorijos priklausė Breslaujos, Švenčionių, Zarasų, Vilkmergės apskritims. Utenos apskritis buvo pavaldi Vilniaus, vėliau Kauno gubernijai. Po generolo Želigovskio invazijos 1919 m. dalis Ignalinos ir Molėtų rajono žemių atsidūrė lenkų įtakos zonoje. Apskrities administracinio suskirstymo kitimas turėjo įtakos per apskritį einančių ir joje esančių kelių, ypač pasienio, reikšmei ir plėtotei.
1945m. viduryje įsteigti Utenos ir Zarasų kelių eksploatacijos ruožai buvo pamatas, ant kurio plėtėsi ir augo šiaurės rytų Aukštaitijos kelininkų gretos. Vėliau, didėjant darbų apimtims ir eismo intensyvumui, 1964-1965 m. įsteigti Anykščių, Molėtų ir Ignalinos kelių ruožai.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1995 m. sukurta Utenos apskritis. Lyginant su ikikarine apskritimi, pakito jos teritorijos ribos. Dabar jai priklauso Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonai ir Visagino miestas.
Tais pačiai metais kovo 20 d. įsteigta Valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“. Visos Utenos apskrities teritorijoje esančios savarankiškos valstybės autokelių valdybos įsiliejo į bendrą regiono struktūrą su joms priklausančiais valstybiniais keliais, jos tapo regiono padaliniais.
Per daugelį dešimtmečių susiformavusio kelių tinklo Utenos regiono kelius prižiūrėjo, taisė, tobulino ne viena kelininkų karta. Remdamiesi jų patirtimi, pasitelkę pažangesnes technikos priemones, šiandien valdome ir prižiūrime sudėtingą kelių ūkį. Šiuo metu įmonę „Utenos regiono keliai“ sudaro 5 tarnybos – Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų. Įmonės žinioje yra 2541,9 km kelių, iš jų 157,8 km. – magistralinių, 572,2 km. – krašto, 1784,92 km. – rajonų.
Pagrindinė įmonės veikla - valstybinės reikšmės kelių, tiltų bei kitų kelio statinių nuolatinė priežiūra. Šiuo metu įmonei priklauso 2,5 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, 112 tiltų. VĮ "Utenos regiono keliai": nuosavas kapitalas yra 375,5 mln. Lt. Įmonėje dirba 395 darbuotojai. Per metus įmonė vidutiniškai atlieka darbų už 27,9 mln. Lt.
Išduoto atestato Nr.1282 suteikta teise, įmonė atlieka susisiekimo komunikacijų: valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, gatvių, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų statybos ir remonto darbus, rengia šių komunikacijų projektus.
Įmonės karjeruose, gamybinėse bazėse ruošiamos kelių tiesimui ir priežiūrai naudojamos medžiagos. Per metus vidutiniškai paruošiama apie 90 tūkst. kūbinių metrų įvairių žvyro - smėlio produktų. Septynioms šių produktų rūšims suteikti atitikties sertifikatai. Įmonės pastangomis palaipsniui įgyvendinama žvyrkelių asfaltavimo programa, kurioje numatyta iki 2015 m. išasfaltuoti 17% įmonei priklausančių žvyrkelių.
Pastoviai plečiamas ir modernizuojamas kelių technikos parkas bei mažosios mechanizacijos priemonės leidžia kokybiškai ir operatyviai panaudoti sukauptas barstymo medžiagas šalinant keliuose slidumus žiemos metu. Įmonės keliuose yra įdiegtas ir plečiamas automobilių kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOSIS) tinklas.
Įmonėje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai, naudodami modernius geodezinius matavimo prietaisus, pasitelkdami kelių projektavimo programinę įrangą, sėkmingai plečia projektavimo darbus. Pagal parengtus projektus modernizuojami įmonei priklausantys keliai ir kelių statiniai.
ATEITIES PLANAI
Sudaryti sąlygas, kad įmonės prižiūrimais keliais galėtų vykti nepertraukiamas, saugus ir patogus automobilių eismas. Atsižvelgiant į šalies integraciją į Europines struktūras, siekti, kad regiono, kaip ir visos Lietuvos, kelių tinklas tenkintų Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.
Numatoma, kad per ateinančius 10 metų būtų išasfaltuota 120 km. rajoninės reikšmės žvyrkelių bei rekonstruota 10 - 15 km. pagrindinių kelių, pagerinant važiavimo sąlygas intensyvaus transporto eismo ruožuose.
